Trys vaikai! Nepagražinta tiesa.
Laura ir Vaidas jauni, aktyvūs dviejų berniukų Oresto (3m.) ir Aisčio (1m.) ir mergaitės Amelijos (6m.) tėvai, kurie papasakojo mums, apie tai, ką reiškia auginti tris vaikus, jų visų tarpusavio santykius, rūpesčius, aplinkinių dėmesį ir daug kitų dalykų.
Būdama mergaite, Laura tiksliai žinojo, kad nori būti jauna mama, bet tuomet dar tikrai neįsivaizdavo, kad turės tris vaikus. Pirmagimės Amelijos susilaukė būdama 19 metų, o pagranduko Aisčio - 25-erių. “Vaikai mus išmokė kantrybės. Taip pat išmokom džiaugtis mažais dalykais. Ir labiau vertinti vienas kitą.”
Didžiausi iššūkiai su vaikais
Ką veikti? Sunkiausia yra sugalvoti, ką veikti visai šeimai, nes visų vaikų poreikiai skirtingi. Todėl visa šeima drauge žaidžia retai. “Norėtųsi stalo žaidimų, bet reikia dar paauginti du mažuosius griovėjus ir taisyklių kūrėjus.” - sako Laura.
Išvykos. Tėveliai prie didžiųjų iššūkių priskiria išvykas. Todėl jos planuojamos retai, stengdamiesi aplankyti Lietuvos lankytinas vietas, net ir tokios trumpos keliones dažnai baigiasi didžiuliu nuovargiu, ar net nusivylimu. Kol kas “rimtų” atostogų artimiausius du metus šeima neplanuoja, tai būtų didžiulis išbandymas, kuris greičiausiai baigtųsi ne poilsiu, o emociniu ir fiziniu išsekimu. Laura paminėjo, kad yra pakankamai sudėtinga rasti viešbutį, su kambariu, kuriame visa šeima galėtų apsigyventi kartu. Todėl atidėję planus tolimesnėms kelionėms, šeima mėgaujasi uošvių sodybos teikiamais malonumais. Bet net išvyka į sodybą porai dienų užkemša automobilio bagažinę sulig stogu, tad mama kol kas tikrai neįsivaizduoja, kaip reikėtų visus reikiamus daiktus sutalpinti vos į kelis lagaminus . Bet Laura tikra, kad paaugus vaikams, bus kur kas lengviau ir paprasčiau susiplanuoti keliones svetur.
Aplinkinių reakcija
“Savo aplinkoje, nesulaukiu neigiamų reakcijų. Gal kiek glumina žmonių žvilgsniai parduotuvėse, ypač kai ožiukus parodo kuris nors iš mažųjų arba tenka gaudyti lekiančius vaikus po parduotuvę. Tokiomis akimirkomis jaučiamės nejaukiai, bet stengiames į tai nekreipti dėmesio.”, sako mama.
Dukros emocijos, atsiradus broliukams
Laura ir Vaidas pasakoja, kad parvykus į namus su Orestu, dukra į brolį reagavo labai ramiai, švelniai, supratingai. Amelijai tuo metu buvo 3 metukai. Tėveliai džiaugiasi, kad nebuvo jokio pavydo, ir broliuko atėjimas sesei nesukėlė jokių neigiamų emocijų. Amelijos ir Oresto santykius jie įvardija, kaip “tobulus”. Reakcija į pagranduką, Aistį, taip pat buvo labai rami, gal net kiek apatiška, nes jau viskas patirta anksčiau. Orestas tik po poros valandų pastebėjo, kad leliukas guli ant lovos. O jau tada abiem reikėjo patikrint visus iki vieno pirštukus. Mama pamena, kad dukrytė labai norėjo sesutės, tad buvo šiek tiek nusivylimo, gavus dar vieną broliuką. “Bet dabar myli iki negalėjimo abu broliukus.” džiaugasi tėvai.
Vaikų tarpusavio santykiai
Tėvai džiaugiasi, kad Amelija (6m.) su Orestu (3m.) turi labai artimą ryšį. Bet kaip ir visi broliai ar sesės pešasi ir pykstasi. Mama pasakoja, kad Orestas nuolat kibina sesę ir nori su ja žaisti, Amelija kantriai užsiima su broliu. “ Jis ją skriaudžia, o ji retai kada jį net pastums”-didžiuojasi Laura. Visai kita kalba apie brolių tarpusavio santykius, nes jie visko vienas kitam pavydi.
“Orestas į darželį pradėjo eiti, kai Aisčiui buvo 8 mėn. tada teko atsisakyti žindymo, vardan laimingų vaikų. Nes jis rėkdavo, mušdavosi, žnaibydavosi, būtent tada, kai man tekdavo žindyti Aistį. Ypač sunku buvo naktimis. Su kiekvienu Aisčio prabudimu, prabusdavo ir Orestas, tada užmigdžius Aistį, tekdavo raminti Orestą, nes jam užeidavo isterija. Pavydas buvo laikinai atslūgęs, kai nustojau žindyti ir iki šiol buvo ramu ir lengva. Bet šiuo metu jau ir Aistis geba iškelti pavydo scenas ir naudotis pagranduko teisėm. Galėčiau minutes ant pirštų suskaičiuoti, kada Orestas ir Aistis žaidžia kartu ir gražiai sutaria, nesistumdo.” - pasakoja mama.
Vyro ir žmonos laikas.
Laura išleidusi vyresniuosius į darželį, užmigdžius pagranduką, ir pati stengiasi pailsėti, šiek tiek pamiegoti, arba pasidaryti grožio ritualus. “Kol kas su vyru laisvalaikio kartu, ar laiko dviese neturime. Vaikai dar maži, daug dėmesio reikalauja, todėl nesinori nieko apkrauti. Tiesiog gaudom kiekvieną laisvą minutėlę ištiesti kojas ir nieko neveikti.”
Įsimintiniausi, smagiausi nutikimai su vaikais
“Su Amelija įsimintiniausias ir juokingiausias atsiminimas, kai ji vasarą iš baseino perlipo į kibirą ir po to norėjo įlipti atgal į baseiną, bet nuvirto su visu kibiru. Buvo ir labai juokinga, ir baisu ar neužsigavo, bet mergaitė pati labai juokėsi, tada jai buvo virš metukų.
Arba kai Orestas buvo labai mažas dar, “prisikrovė” į sauskelnes, aš galvojau kaip tik jį išmaudyti, tad nuėjau pripildyti vonelę vandens. Atėjus į kambarį pamačiau, kad Amelija nuėmusi broliui sauskelnes, uždėjus visą kalną drėgnų servetėlių ant jo, atsinešusi naują bodžiuką sako:
-mama, aš broliui keičiu sauskelnes ir švarius rūbus aprengsiu.” Tada buvo ir juokinga, ir kartu stebėjausi, kaip vaikas kopijuoja tėvus.
Su visais trim taip pat esu gavus juoko dozę, kai aš nuėjau leliukui padaryti pienelio, o Amelija su Orestu buvo kambary ir girdžiu, kad stumia lopšį. Ateinu, o jie tarp durų stovi ir sako: “ mes išvežam brolį.”Klausiu: “ kur jus jį vežat”,o jie man atsako: -”nu išvežam iš namų.”. Nusprendė vaikučiai, kad brolio reikia atsikratyt.” juokiasi, visą tai prisiminusi mama .
Akimirkos, kai svyra rankos?
Tokių akimirkų tikrai būna nemaža, pripažįsta tėvai. Dažnas palydovas - nuovargis. Ypač tuo metu, kai serga vaikai ir tenka vienai mamai tvarkytis su visais trim mažaisiais. Jeigu suserga, kuris nors sunkiau, tuomet ir vyras lieka namuose. Laura sako, kad aplanko ir tokie momentai, kad reikia išsiverkti, išlieti susikaupusias sunkias emocijas, kad po kelių minučių vėl galėtų šypsotis iki ausų ir apkabinusi džiaugtis savo vaikais. Mama pašmaikštavo, kad pasveikus, ir vėl grįžus į vėžes, kada vyras darbe, o vyresnieji darželyje, jiedu su Aisčiu “atostogauja”.
Lauros laikas sau
Laura, kruopšti, kūrybinga, ir šias savo savybes išnaudoja dekoruodama puodelius. Kiek save pamena, visad mėgo rankdarbius. “Paveldejau tai iš mamos.”- sako Laura. O istorija tokia: - “Pirkau sesei šv. Kalėdų proga iš kitos dekoratorės puodelius, kurie labai patiko seseriai. Todėl nusprendžiau ir pati pabandyti - iš pradžių sau, po to draugams, artimiesiems ir taip gimė pirmieji puodeliai. Vėliau piešdavau, kai būdavo nuobodu ir laikui bėgant po truputį dalinausi skelbimais, gavau savo pirmus užsakymus. Tai mano hobis, poilsis nuo rutinos. Piešiu tada, kai vyrui laisvos dienos arba vidurnaktį, kai visi vaikai jau miega. Puodelius dekoruoju jau ketverius metus”.
Labiausiai pasiteisinę daiktai auginanat kūdikį pries 6 metus ir dabar
Laura išskiria šiuos dalykus ir reikmenis: apsaugėlės aplink lovytę; nosies aspiratorius; karuselė virš lovytės; čiulptukas ir jo laikiklis, kad prisegt prie rūbelių; lavinimo stovas su kabančiais žaisliukais, kilimėlis užsiėmimams ant grindų; rankšluostukas su gobtuvu ant galvytės; pientraukis; vyšnių kauliukų pagalvėlė diegliukams nuramint; vystymo stalas; gultukas; gultukas į vonią.
